Savaitės patetiškos kaip pusamžės moterys: ašarą braukiu prieš Tavo netobulumą.
Nicole Trunfio by Aram Bedrossian.
Savaitės patetiškos kaip pusamžės moterys: ašarą braukiu prieš Tavo netobulumą.
Nicole Trunfio by Aram Bedrossian.
Intymūs susitikimai baltuose patalynės glėbiuose. Su savimi.
- Šaltis gąsdinančiai reikalauja nuogo atvirumo, laikas būna cinišku todėl niekur neskuba. Viskas kaip dienos ligoninėje: migreniškai sumišusios mintys, opijaus tylos malonė ir baimė niekuomet nebeužuosti žinojimo.
Norai vieni kitus surinko ir pasidėjo tau ant lėkštutės. Sudvejodamas rankos neištiesi. Kam reikalingi tie, kurie patys save dovanoja.
Dienos keičiasi ir tu jose. Gavęs metų suvestines išsigąsti nesuspėjęs visko pajausti. Beviltiškai viską suki ir kartoji, bandydamas vogčiomis pasilikti, neatiduoti. Įklimpsti savo būdo pusnynuose. Velniop! Tyrimai ir vėl pernelyg skauda, ir vėl pabėgi neužrašytom diagnozėm.
David Bellemere #11 December 2011
Vienišos sekmadienio masturbacijos. Kaip puodelis kavos vietinės reikšmės cafekažkur: neskanu, bet patogu.
Susiskaičiuoji kiek praradai ir pavasario intensijos sprogsta galimybėmis.
Facing the sun, velniai griebtų!
Palaimintos apsnigtų betono tyrų beždžionės tamsoje pulsuoja pasiutligiškais nesivaldymais. Kostiumuoti rūmų juokdariai šiandieną neišvengs nagų per juodo siūlo siūles. – velniop tavo pjerkardiną! – nušviesk mane, kol nebyliai ant kelių saulei atgailausiu.
Tom Ford 2012
Sušąla akys pro langus toli žiūrėdamos. Viskas sušąla: dienos, minutės, rankos. Sustingo šerkšnuose gyvenimas.
Sako laikas bėga, bet niekuo tu jo nejauti. Nežinojimas kaip sniego valgymas, kemši kiek randi, bet ištirpsta į nieko.
Šlapia. Ir kojos ir akys. Ir šalta. Mintyse ir rankose laikyti.
Raphael Mazzucco