Tag Archives: Atvirumai

Minutės sonetuose:

Posted on gruodžio 18, 2011

sekmadienis su savimi, tyliai ir atvirai, visais atžvilgiais neteisingai, bet maloniai. Susiskaičiuoji: byri kaip dvi minutės per smėlio laikrodį, kas kartą rodos vis lėčiau. Pripratau ir pradėjau skubėdama laukti.. ne kada, o kaip paskutinės sekundės iškris. Tamsios žiemos šlapiuose rudenio … Skaityti toliau →

Posted in Nakties teorija | Tagged , , , , , , , , | Parašykite komentarą

pasirodo nelabai.

Posted on lapkričio 21, 2011

Tyla nuzulintas pirmadienis: būna, pasitaiko. Kas tu ir kiek tavęs? – tylu. Negerai, nes ne taip kaip norisi ir ne tiek. O kaip? – ne taip. Pasiilgimai: suskaityti ant pirštų, išvardinti. Kiek ilgai lauksi atsiremia į priežastis. Kodėl dabar, kodėl … Skaityti toliau →

Posted in Fuck Me | Tagged , , , , | Parašykite komentarą

tell me something i don’t know

Posted on spalio 16, 2011

Į susivokimus įbridusios saulėtos dienos: vieni jas skaičiuoja, kitiems viskas natūralu ir kitaip būtų negerai. Apibrėžimai: milijonas jų, viskam, apie viską, visų skirtingi. Kas tu jei pats sau netelpi į manuosius? – pasirinkimai. Renkiesi arba būti kažkuo kažkam arba savim … Skaityti toliau →

Posted in Dienos. | Tagged , , , , , , | 2 Komentaras

like scope

Posted on birželio 19, 2011

Juodas nakties lengvumas naujus takus basomis kojomis mindo. Eini ir kalbi – nieko nenutyli. tu kaip bjauriaburnis kelionės draugas, kurį norisi pamest iš akių didžiausioje pasaulio stotyje ir daugiau niekuomet nesutikti. Kalbi sau pats apie save. Ville Varumo.

Posted in Nakties teorija | Tagged , , | Parašykite komentarą

So It Goes >>

Posted on kovo 30, 2011

Galvos skausmas ne kas daugiau kaip nakties prieangy palikti susivokimai. – Už atvirumą neturiu kuo mokėti. Girti donkichotai supermenų batuose vaikystės herojų gretose tikrai nestovėjo, o ką? Esmė ir vėl pasiliko netame.

Posted in Night's | Tagged , , | Parašykite komentarą

options

Posted on kovo 16, 2011

Linija pasibaigus liniuotei: niekas nesustoja, o kaip pamatuoti nebeturi. Skausmo liga ir nagais išvaikščiota realybė. Pasakyti lengviau tylėti. Zlatimir Arakliev.

Posted in Night's, Talpykla' | Tagged , , | Parašykite komentarą

Pavasario teorija.

Posted on kovo 15, 2011

Kaip visada neišmokai. Kruvini jūros saulėlydžiai – pavasario gaivos ne iš tos pusės. Kaip maratonas svetimais sportbačiais. Išklausyta meilės teorija ir atlikta liūdesio praktika. Dabar tu žmogus kaip niekad. Atsiprašau, kad pamečiau šekspyrinę tavo romantiką. Atsiprašau, kad tave. Nadine Strittmatter … Skaityti toliau →

Posted in Virš neteisybių | Tagged , , , | Parašykite komentarą

Tu neskambini

Posted on kovo 6, 2011

“Kankinu tave kvailomis istorijomis, ir man beveik patinka kankinti, seku pasakas lyg vaikui prieš miegą ir noriu pasakoti labai įtikinamai, gundančiai, noriu tave užmigdyti, noriu tave nuskausminti, tai Morfėjas iš mano lūpų plūsta tau tiesiog į akis, nes ruošiu tave … Skaityti toliau →

Posted in Night's | Tagged , , , , , | Parašykite komentarą

Patys save skaičiuokite

Posted on vasario 19, 2011

Saulėtas kažkieno rytas. – arba turėk problemų, arba pats ja būsi. Nieko neveikianti kaltė spigina akis, atsakymai patys savęs ieško. – nesupratimas sunkus tiek, kiek yra reikalingas egoistiškiems savęs pasiglostymams. O man velniop. Pasisakyti nekainuoja, išklausyti? – Taip. Bet ką … Skaityti toliau →

Posted in Random | Tagged , , , | Parašykite komentarą

Patogesnis kelias | Pigios moterys

Posted on vasario 9, 2011

Pasivaikščiojimai užuovėjomis. Pasirinktas patogesnis kelias pasirodė esąs šlykštesnis už kurviško turinio vasario vėtras. Išvengęs šaltų akistatų kibiru aviečių sirupo tikėjimą ant galvos užsipylei. – į jį dar ilgai vemsi gailesčiu savo likimui, kurio baltus lapus pigios moterys rytais plėšo, kad … Skaityti toliau →

Posted in Night's | Tagged , , , | Parašykite komentarą