Tag Archives: Balti arkliai

Vienvietė gaiva

Dvi valandos į sumeluotos nekaltybės baltumo lubas ir skaudantis pajautimas apie nakties vienatvę. Ne dėl to, kad pasirinkai. – Švarios patalynės užmarštis nepaliko nieko daugiau už priekabios nežinomybės peilius po kaklu. Atsakymų tikrumai pasislėpė tamsoje. By Karla Read.

Posted in Night's | Tagged , , | Parašykite komentarą

suprantamas-nepaaiškinamas

Trys stiklai viskio kol sąžinė saulėjė džiūsta. – išpildyti baltųjų miltelių pažadai ir niekas nepatenkintas nelieka. “galiu tik sėdėti prie lango gurkšnodamas, vis labiau svaigdamas vis lengviau pagaunamas banalių ir sentimentalių nuotaikų kaip portugalas buhalteris skaičiuoti kiek sykių mus dar … Skaityti toliau

Posted in Dienos. | Tagged , | Parašykite komentarą

Svaigiais svaigina

Baugus šviestuvų šešėliai ant mirtim blyškusių tylos sienų: Laukimas tik tik tik-si. O kas man? – nekvėpuojanti baimė svaigiais pajautimais svaigina. Apie kainas ir tai kas liko, pasi-liko. This is the end my only friend. By Anne-Constance Frénoy.

Posted in Virš neteisybių | Tagged , , | Parašykite komentarą

Erdvės tikėjimo

Skaudanti tobulybė arba tobulas skausmas. – baltose dėžutėse užrakintas. Viskas sterilu, sausa, kieta. Kvėpavimas aidais atkakliai daužo galvą į sienas norėdamas ištūkti, gerklė krauju springdama nepraklykia. Jie ašarotom akim grožisi tobulybe neuždūstančiose tikėjimo erdvėse.

Posted in Virš neteisybių | Tagged , , , | Parašykite komentarą

Pasakė tikėtis, o tu tiki.

Pasakė tikėtis, o tu lauki kaip pažadėtas. Perdaug negalvoji, permažai irgi. – ilgainiui nutyli kaip žolė. Žinojimai nuvilia patapę nežinojimais. Jei neapsiprendimais – dar blogiau, juk pilka tai nespalvota, juk norisi ryškiau. Pasakė tikėtis, o tu tiki. Tik dar nežinai … Skaityti toliau

Posted in Random | Tagged , , , | Parašykite komentarą

Mirtimi šaltos sienos

Profilaktiniai apsilankymai psichikos sutrikimų prieangiuose. – kad neužmirštum kuo nerizikuoji. – Juk pastarosios dienos nejuokais išgąsdino nei mirtimi, nei gyvenimu. Šaltos laiko vonios, nežinojimu nublyškusios sienos ir dvi minutės apmąstymais dvokiančiuose dūmuose. Ech, mano mielas mazo.. By Steven Meisel.

Posted in Malonumai., Night's | Tagged , , , , | Parašykite komentarą

Ir kokosai ir bananai..

Viensdutrys – išvežkite mane į salą negyvenamą, kur kokosai ir bananai ir kokosai ir bananai…. Bum! Išprotėjau, sulūžau, sukritau. – Ir turbūt ne dėl to, kad išstovėjau visas eiles ir išklausiau visų taisyklių. “Ačiū, kad gerbiate mūsų laiką.”

Posted in Virš neteisybių | Tagged , , , | Parašykite komentarą

It doesn’t show signs of stopping.

Jėga už kojos atgal į dulkėtus kelius. (-nerišliuose kontekstuose bandai save paklaidinti) Nes jiems žiema – balta kelionė namo. Visada. Soo… Let it snow(!?) By Zlatimir Arakliev.

Posted in Malonumai. | Tagged , , , , | Parašykite komentarą

Seized by fear.

Baimės: tiek daug ir taip menkai prislopinta blausiais pasisakymais iš reikalo (?) Slepiamos: kad kitus apsaugoti nuo tikslingos realybės. By Petros Hatzianastassiou.

Posted in Random | Tagged | Parašykite komentarą

Laikas keisti pamainą.

Šiandien. Baltus arklius į žalias fėjas! Eniko Mihalik by Miguel Reveriego.

Posted in Malonumai. | Tagged , | Parašykite komentarą